Kodėl svarbu pasidalinti tuo, ką matai kito kūrinyje?

Kodėl svarbu pasidalinti tuo, ką matai kito kūrinyje?

Neperseniausiai savo facebook‘o Dailės terapija paskyroje klausiau žmonių „O Jums kokį jausmą kelia toks jausmo piešinys?“. Naudojausi plačiai internete pasikartojančia nuotrauka. Joje – makalynė ir klausimas „How do I explain this feeling?“. Žmonės dalinosi įvairiomis savo reakcijomis, kilusiomis emocijomis. Vienas žmogus manęs paklausė: „O gal geriau piešinio autoriaus interpretacijos paprašyti?“. Tada pajaučiau dėkingumą už parašytą klausimą ir norą pasidalinti keliomis mintimis bei žiniomis apie dailės terapiją.

                             Dailės terapijoje visuomet itin svarbu išgirsti kito žodžius, ne tik pamatyti vaizdą, tačiau ir išgirsti ką jautė, ką jaučia, kokie dar kilo vaizdiniai, kas galiausiai tapo matomu kūriniu. Neginčijamai tai yra svarbiausia informacija ir patyrimo pasidalinimas, kurį gali duoti žmogus. Terapijos dalyvis geriausiai gali nupasakoti ką norėjo pavaizduoti, ką norėjo pasakyti, ką vienu ar kitu simboliu norėjo paliesti, perteikti, išveikti. Dažnai dailės terapeutas yra lydintis asmuo į simbolių asmeninių reikšmių atradimą, kartais siūlantis pasižiūrėti į kūrinį įvairiais aspektais, kartais pasidalinantis tuo ką mato, parodantis nepastebimus kūrinio aspektus. Dailės terapeutas neturi tikslo suteikti žmogui kurtų simbolių neginčijamų prasmių, jas įžodinti, užtvirtinti ir palikti kaip neliečiamas tiesas (jei jūs turėjote tokią patirtį – pasidomėkite savo terapeuto kvalifikacija). Grupinėje dailės terapijoje yra tas pats – kiekvienas keliauja savo kelionę ir išgyveną terapinį procesą per savo simbolius, spalvas, pojūčius, ryšį.  Norisi priminti, jog dailės terapija susideda ne tik iš kūrimo ir buvimo su savo interpretacija.  Kas dar vyksta? Ką dar galima patirti dailės terapijoje? Dar viena svarbi sudedamoji dalis – REFLEKSIJA.

                             Procese dalinantis savo darbu su kitais grupės nariais, nuolatos vyksta refleksija. Jos metu kūrėjas pasidalina tuo, kas kilo, ką jautė, ką jautė kūne, kur nukeliavo vaizduotėje, kas viduje iškilo, kokie vaizdiniai, simboliai, spalvos, formos ir t.t. O tuomet žmogus turi galimybę išgirsti kitų jausmus ar asociacijas, kurias kelia jo kūrinys. Kodėl svarbu reflektuoti ir pasidalinti savo pirma asociacija pamačius kito piešinį, ar savo jausmu? O gi ne todėl, kad galėtumėte tapti ekspertais ar guru, kurie teikia išmintį kitiems apie jų būseną, išgyvenimus, išrašo gyvenimo receptus, o todėl, kad patys pasidalintumėte SAVO išgyvenimu reaguodami į kito piešinį kaip papildomą inspiraciją. Kitam žmogui išgirsti Jūsų reakciją į jo piešinį/kūrinį – dovana. Tai gali parodyti nepamatytus dalykus, gali atspindėti tai, kas buvo užmiršta, užslopinta, gali būti inspiracija vidinei temai, o gali ir niekaip nepaliesti, tačiau žmogui, kuris dalinasi, tai papildoma erdvė iškomunikuoti SAVO jausmą, požiūrį, patirtį. Dažnai dailės terapijoje žmogus pamiršta, jog reaguodamas į kito kūrinį jis kalba apie save. Dailės terapijos dalyvis  nustemba, kai sustoja, išgirsta save ir supranta, jog reaguodamas į kitą ir manydamas, jog sako apie kitą – sako apie save, dalinasi savo patirtimis, išgyvenimais, savo filosofija, savo lūkesčiais ar traumomis. Tai unikali patirtis. Kodėl dar svarbu reaguoti į meno kūrinius?

                             Pasirodo, kad žmogaus smegenims menas, meno stebėjimas, reflektavimas gali būti itin naudingas. Moksliniame žurnale „Brain and Cognition“ buvo pristatytas tyrimas, kuris parodė, jog meno kūriniai suaktyvina tas smegenų sritis, kurios susijusios su regėjimu, malonumu, atmintimi, atpažinimu, emocijomis bei suaktyvina sistemas, kurios grindžiamos sąmoningu naujos informacijos apdorojimu, siekiant suteikti prasmę. Tai rodo, jog meno stebėjimas, vertinimas, savo jausmų pasidalinimas ar savo asociacijų išsakymas reaguojant į meno kūrinius yra ne tik natūrali reakcija, bet ir labai naudingas procesas mūsų smegenims bei mūsų emocinei sveikatai.

                             Pasidalinimas savo reakcijomis į kito žmogaus kūrinius ir žinojimas, jog tai žinutė mums iš mūsų pačių  – dovana. Žinoma, dailės terapijoje atgalinio ryšio girdėjimas, priėmimas, pasidalinimas savo reakcijomis į tai kas surezonavo, o kas ne, yra atskiras ir labai įdomus procesas, tačiau šiandien norėjau pasidalinti kodėl gi mums svarbu stebėti meną, reaguoti į meną ir kartais savo asociacijomis ar jausmais pasidalinti žodžiu.

                             Ačiū už atsiųstą klausimą.

Komentarai išjungti.