DAILĖS TERAPIJOS POVEIKIS MOTERŲ SAVIŽINOS AIŠKUMUI IR SAVIGARBAI

DAILĖS TERAPIJOS POVEIKIS MOTERŲ SAVIŽINOS AIŠKUMUI IR SAVIGARBAI

Dailės terapija remiasi psichoterapijos bei vizualinės raiškos principais. Literatūroje teigiama, kad dailės terapija padeda suvokti psichikos turinius bei juos įsisąmoninti, nes klientas turi galimybę su jais išbūti, vizualizuoti, o tik tuomet, jei yra poreikis, verbalizuoti. Patvirtintas dailės terapijos poveikis įvairių klinikinių grupių nerimui ir depresijai, saviveiksmingumui, savigarbai ir savižinai (Reynolds ir kt., 2000). Tačiau iki šiol nėra aišku, ar dailės terapija gali būti efektyvi stiprinant sveikų asmenų savigarbą, padėti atsiskleisti, „iškelti“ iš pasąmonės ir perdirbti tam tikrą turinį bei suprasti save – t.y., didinti savižinos aiškumą. Taigi šio tyrimo tikslas – įvertinti savižinos aiškumo ir savigarbos pokytį taikant dailės terapiją asmenims be diagnozuotų psichologinių sutrikimų bei ištirti vizualinės raiškos kitimą piešiniuose remiantis ikonografiniu metodu. Galutinę tyrimo imtį sudarė 9 moterys (32-53 m.), dalyvavusios grupinėje dailės terapijoje (10 kassavaitinių užsiėmimų po 90 min.). Dalyvės prieš ir po dailės terapijos pildė Savigarbos skalę (angl. Rosenberg Self-Esteem Scale; Rosenberg ir kt., 1995), Savižinos aiškumo skalę (angl. Self-Concept Clarity Scale; Campbell ir kt., 1996) ir demografinių duomenų anketą. Tiriamųjų piešiniai analizuoti remiantis ikonografiniu metodu, kurio tikslas yra remiantis tam tikrais principais bei dailės terapijos dalyvių refleksijomis analizuoti kūrinių įvaizdžius ir atskleisti jų prasmę (Pächt, 2003). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad savigarbos įverčiai reikšmingai nepasikeitė, bet po dailės terapijos statistiškai reikšmingai padidėjo savižinos aiškumas. Analizuojant kūrinius ikonografiniu metodu pastebėta, kad didžiosios dalies tiriamųjų kūriniuose vaizdiniai tapo pilnesni, gausesni simboliais, turtingesni spalvomis. Vaizdiniuose dažniausiai pasikartojantys motyvai buvo susiję su augimu, savęs pažinimu. Taigi rezultatai iš dalies patvirtino keltas prielaidas: po dailės terapijos padidėjo didžiosios dalies tiriamųjų savižinos aiškumas, kito dalyvių vizualinė raiška: tapo pilnesnė, vaizdiniuose atsiskleidė savęs pažinimo motyvai. Tačiau nors dailės terapijos metu vyko tam tikri pasikeitimai, tyrimo ribotumai neleidžia tvirtai teigti, kad pokyčiai įvyko dėl dailės terapijos. Tačiau remiantis šio žvalgomojo tyrimo rezultatais vertėtų ateityje atlikti panašius tyrimus su įvairesnėmis ir didesnėmis imtimis bei su kontroline grupe.

Dailės terapijos sesijas vedė dailės terapeutė Vaida Adomaitienė
Tyrimas atlikas dailės terapeutė Vaidos Adomaitienės bei psichologijos doktorantės Kristinos Paradnikės

Publikuota Lietuvos psichologų kongreso pranešimų santraukų leidinyjehttp://www.psichologusajunga.lt/lps/admin/spaw2/uploads/files/LKP2017%20%20prane%C5%A1im%C5%B3%20santrauk%C5%B3%20leidinys%20R1.pdf

Leave a Reply

Your email address will not be published.