Vis pamirštu pasidalinti ir pasidžiaugti.

Rugsėjo mėnesį skaičiau pranešimą „Kodėl dailės terapija nėra tik paprastas piešimas?“ Vilniaus universitete. Iš laisvo dialogo su auditorija supratau, jog dailės terapijos tema aktuali, jog dailės terapija jauno specialisto nebaugina, o kaip tik kelia smalsumą, norą suprasti, norą žinoti kam taikoma, kur kreiptis, kaip tai atrodo ir kaip atskirti nuo paprasto piešimo.

Dar kartą dėkoju tiems, kurie atėjo būtent į mano pranešimą. Buvo smagu vėl gyvai skaityti paskaitą.