Dailės terapija: kūrybinis procesas ir hormonai

Dailės terapija: kūrybinis procesas ir hormonai

Atrodo, kad daugumai jau tampa aišku, jog dailės terapija nėra spalvinimo knygelių spalvojimas, dailės terapija nėra tapymas su draugais, dailės terapija nėra rankdarbių pamokos. Jau lyg ir plačiau paplito mintis, jog dailės terapija yra tarpdisciplininė terapija, kurį grįsta menu, psichologija ir unikalia kūrinio charakteristika, kuri kyla iš mūsų objektyviosios realybės sudėtingumo ir daugiasluoksniškumo. Kūrinių unikalumas yra neginčijamas. Jų kūrimo laikas – unikalusis „čia ir dabar“. Kiekvienas kuriantis savo vidinius išgyvenimus paverčia matomais, apčiuopiamais. Kiekvienas kuriantis turi galimybę pamatyti tai, ką ilgą laiką slopino, ignoravo, nerado tinkamos formos iškomunikuoti, o pamatęs – gali priimti, suprasti, jei norisi transformuoti. Ir štai šioje vietoje, aš dažnai sulaukiu klausimo, ar tikrai? Ar tikrai taip vyksta? Ar tikrai žmogus gauna naudą iš kūrybinio proceso terapijoje?

Sulaukdama šių klausimų norėjau dar kartą pati pasitikrinti bei papildyti savo žinias. Analizavau įvairius straipsnius, kuriuose pristatoma dailės terapijos kūrybinio proceso nauda žmogui. Pirmiausia pastebėjau, jog dažname tyrime, straipsnyje aprašoma dailės terapijos nauda asmenų socialiniams įgūdžiams. Negaliu su tuo nesutikti, dailės terapijos procese dažnai žmonės išmoksta išklausyti, išsakyti, pamatyti ir priimti ką mato. Dažnai kūriniuose būna itin jautrių temų, kurios kartais kitiems žmonėms sunkiai priimamos (ar neatitinka įsitikinimų, ar primena pačių jautrias, dar neišgyventas temas, ar kelia stiprias emocines reakcijas).

Taip pat tuose pačiuose tekstuose minima ir elgesio kontrolė. Šioje vietoje turima minty, jog kūrybinio proceso metu žmogus įgauna įgūdžių nuolatos nepasikliauti impulsu veikti. Kūryboje galima labai subtiliai išmokti klausyti savęs, išgirsti savo poreikius, mintis, visa tai priimti. Tai padeda atrasti saugius elgesio modelius, kurie leidžia išbūti kritinėse situacijose nekenkiant sau ar aplinkiniams.

Žinoma, tekstuose labai operuojama mintimis, jog dailės terapija naudinga „emocinei savijautai“, „emocinei gerovei“. Na, negaliu nesutikti. Tikrai yra žmonių, kuriems po pabuvimo kontakte su terapeutu ir po kūrybinio proceso būna ženkliai geriau. Klientai įvardina tai kaip palengvėjimo, kažko atidavimo jausmą. Visuomet galvodavau, o apie ką tai? Kas tai skatina? Kas leidžia tai žmogui pajausti?  Suprantu, kad  pasidalinus, sukūrus, išveikus keičiasi emocinė būsena, tačiau visuomet savęs klausiau, o kas dar čia vyksta?

Žinant mano įtikėjimą, kad jei turi klausimą, tai rasi ir atsakymą – taip ir nutiko. Toliau ieškodama ir nuolatos skaitydama apie kūrybinį procesą ir jo poveikį žmogaus organizmui atradau labai įdomius tyrimus. Mano nuostabai ir, galiu sakyti, džiaugsmui, juose teigiama, kad kūrybinio proceso metu žmogaus organizmas išskiria dopaminą ir endorfinus. Kas jie? Dopaminas – hormonai, kurie žmogaus organizme atsako už pasitenkinimo būseną, kuri yra svarbi žmogaus veiklos motyvacijai, mokymuisi. Endorfinai – hormonai, kurie veikia žmogaus emocijas, miegą, atmintį, elgseną. Dažnai jie įvardinami, kaip laimės hormonai. Taigi, tapo aišku, kad kūrybinis procesas, kurio metu žmogus generuoja ir įgyvendina savo kūrybines idėjas turi labai apčiuopiamą naudą, kuri skatina laimės hormonų gausesnį išsiskyrimą.

Kūrybinis procesas, lyg ir savaime aišku, turi savo struktūrą, t.y. pradžia (priemonių pasirinkimas, inspiracija, idėja, pirmi prisilietimai), pats procesas (kompozicijos, kolorito ir t.t. išpildymas), pabaiga (kūrinio užbaigimas, paskutiniai potėpiai, autoriaus parašas, pavadinimas, data). Ankstesnėje pastraipoje rašiau apie tai, kas žmogaus organizme išsiskiria proceso metu, tačiau radau dar vieną tyrimą. Jame rašoma, jog kūrinio pabaiga (tas momentas, kai žmogus atsitraukia nuo savo darbo ir terapeutui įvardina, jog baigė) taip pat turi reikšmingą poveikį žmogaus hormonams. Kai kūrėjas baigia kurti, įgyvendinti savo kūrybinę idėją, jo organizme išsiskiria oksitocinas. Tai hormonas, kuris siejamas su meile, ryšių kūrimu, gimimo procesu.

Dailės terapijos metu kūrybinis procesas, kaip jau žinome dabar, yra naudingas ne tik socialiniams įgūdžiams, streso mažinimui, emocinei būsenai, elgesiui, pasąmonės turinių įsisąmoninimui (apie tai kitą kartą), bet ir išskiria hormonus, kurie turi svarbų poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui ir gyvenimo kokybei.

Komentarai išjungti.