Dailės terapija online: misija įmanoma?

Dailės terapija online: misija įmanoma?

Šį tekstą rašau norėdama tiesiog pasidalinti savo mintimis ir patirtimi tiek su kolegomis, tiek su žmonėmis, kurie supratę, kad šiuo metu dailės terapija vyksta internetu, šiek tiek išsigąsta.

Dirbdama savo darbą dažnai susiduriu su smalsiais žmonėmis, kuriems įdomu, kaip atrodo dailės terapija, ką joje žmonės veikia, kaip vyksta procesas, kodėl vyksta kūryba ir t.t. Nelabai jau ir stebindavo atviri pokalbiai ir dailės terapijos proceso pristatymai tiesiog sutiktiems žmonėms, kurie, paklausę manęs ką šiuo metu aš dirbu, išgirsdavo, jog aš esu dailės terapeutė. Tai yra įdomu. Dažnam tai nėra patirta. Dažnam tai būna naujiena ir pirma žinia apie įvairias terapines formas. Bet… Šį kartą mus visus aplankė netikėtas gyvenimo posūkis – pandemija ir karantinas, ko sekoje, manęs nuolat klausia: „Dailės terapija online? Čia įmanoma? Ją vedi? Ir grupėm vedi?“.

Dailės terapija ONLINE yra toks pats normalus reiškinys, kaip ir psichologo konsultacija internetu. Žinoma, mums neįprasta. Žinoma, daug kas nebandė. Ir čia turiu minty tiek specialistus, tiek klientus. Aš taip pat iki pirmojo karantino Lietuvoje niekuomet nevedžiau dailės terapijos internetu, nes šiek tiek bijojau, net neįsivaizdavau kaip jausiuos pati. Kai prasidėjo karantinas ir patys klientai pradėjo prašyti tęsti, o ne stabdyti – išdrįsau. Tai puiki pamoka, kuri moko priimti gyvenimą čia ir dabar. Įsitikinau savu kailiu, kad dailės terapija online tikrai įmanoma. O kas gali būti neįmanomo?

Dažniausiai kolegos, klientai, kurie išgirsta, kad dailės terapija vyksta ir online nustemba ir pasidalina pirmine reakcija: „Maniau, kad tai neįmanoma. Kaip tada ten reikia piešti?“. Ir štai, žmonės, pasirodo, turi įvairiausių priemonių namuose. Tiesiog prieš pirmus susitikimus virtualioje erdvėje juos informuoju, primenu kokios priemonės buvo dailės terapijoje, kokios priemonės dar gali būti, pasiūlau kūrybiškai žiūrėti į namuose esamus daiktus, pavyzdžiui: žurnalus, nenaudojamą kosmetiką, įvairias higienos priemones ar namų ruošos darbus ir, žiūrėk, klientai puikiai susiformuoja sau reikiamų priemonių gausą. Dažniausiai priemonės skiriasi nuo to ką turiu savo kabinete, tačiau tai nereiškia, kad terapija netenka vertės. Procesas tikrai vyksta ir su tokiomis priemonėmis, kurias tuo metu turi žmogus. Taigi, svarbiausia padėti žmogui pasiruošti virtualiam susitikimui.

Ruošiantis priemones taip pat aktualu aptarti ir saugios erdvės klausimą. Jei pasiruošti popierių, dažus buvo pakankamai nesudėtinga, tai su saugios erdvės klausimu kiek kebliau. Klientai, ypač dirbant su grupe, turi žinoti, jog jie atsako ne tik už savo, bet ir kitų asmenų konfidencialumą. Grupėje, kaip ir gyvam susitikime, taip ir internetu, įvyksta daug atvirų pasidalinimų, piešiniai taip pat būna lygiaverčiai terapijos dalyviai, tad kiekvienam svarbu prisiminti, jog nei girdėti, nei matyti kitų žmonių neturėtų jų šeimos nariai, kaimynai, dėdės, tetos ir t.t.. Būna visko ir visaip, tad taisyklių pasikartojimas niekam nekenkia. Konfidencialumo ypatingai. Ir žinoma, jei neišeina klientams suprasti kodėl tai svarbu, visuomet galima aptarti grupėje, o kaip jaučiasi visi jos nariai. Kartais po pasidalinimų gimsta itin jautrios asmeninės temos, kartais – jautrūs, labai atviri kūriniai. Na, suprantate ką turiu minty? Kurti ir kalbėti svarbu apie tai kaip jaučiamės tam neįprastam terapiniam internetiniam kontakte, neignoruojant kad jis yra. Jis mums naujas. Nepažintas. Kartais baugus. Kartais smagus, nes gali išjungti kamerą ar kitaip bandyti bėgti nuo sau jautrių temų.

Leidus sau priimti, kad tai kiek kitoks kontaktas (jokiu būdu nesakau, kad tai blogesnis ar geresnis) terapeutas visgi turi pripažinti, jis netenka svarbios informacijos – kūno kalbos. Matant tik veidą, netenkame informacijos, žinios, kuria dalinasi klientų kūnai. Sutikite, svarbu nuolatos matyti ir rankas, ir kojas, ir sėdėjimo poziciją, ir kūno judesius tiek būnant rate, tiek dalinantis, tiek kuriant, tiek darant sprendimus dėl kūrybai reikiamų priemonių. Ką šioje vietoje, man atrodo, svarbu daryti dailės terapeutui? Priimti situaciją, nemeluoti sau, kad viskas čia gerai bei būti atviru su savimi ir grupe. Žinoma, kad žmogus įsikuria kaip jam patogu. Žinoma, kad pasidalinimo metu jis kamerą atsuks į savo veidą, bet… Kai ateina laikas kūrybiniam procesui, svarbu priminti klientui, jog dailės terapijoje svarbus kūrybos momentas, o ne tik galutinis rezultatas. Klientai įprastai mielai įsitaiso taip, kad jie matytųsi visame kūrybos procese. Tada, mielasai, tik spėk žiūrėti į visus langelius (jei vyksta viskas grupėje) ir fiksuoti kiekvieną įsitraukimą į procesą, kiekvieno kūno šokį kūryboje, kiekvieno mikro judesius, neverbalų dialogą su savimi.

„Piešiniai. Ar jie būna kitokie?“ – manęs klausia kolegos. Būna visokie. Dažnai dėl pakitusios susitikimo erdvės pakinta ir pats piešinys. Ne, jis netampa blogesniu ar geresniu. Jis būna kitoks. Klientai piešdami online dažnai atskleidžia savo kitas puses, savo kitas vidinių išgyvenimų temas. Kartais piešiniai tampa labai schematiški ir žmogus ima piešti mažais simboliais dėliodamas juos tarsi žodžius. Kartais piešiniai išauga į itin didelio formato darbus su galingais potėpiais, itin ryškiu koloritu ar atsiranda asambliažai, skulptūros, koliažai, kuriuos pratęsia kūno judesiai. Kodėl taip vyksta? Taip gali vykti dėl žmogaus turimų priemonių pasirinkimo.  Taip gali vykti dėl to, jog žmogus yra savo namuose, jis vienas erdvėje, jis tarsi vaikas gimdoje, saugus, užtikrintas ir itin atviras priimti tai ką tuo metu gauna. Taip gali vykti ir dėl to, jog žmogus būdamas savo namuose jaučiasi taip nesaugiai, kad net dreba visas jo kūnas ir įtampa ima sproginėti. Tiesa, nesvarbu ar priešiniai tapo schematiški ar tapybiški, ar jų, kurį laiką, visai nelaiko – svarbu, kad vyksta procesas. Vystosi terapinis kontaktas, ryšys.

Terapinis ryšys online dailės terapijoje. Na, jis yra. Faktas. Yra mokslinių tyrimų, kurie jau anksčiau analizavo online psichoterapijos galimybes ir poveikį. Juose pastebėjo, kad ryšys yra toks pats svarbus ir gyvas, kaip ir gyvam kontakte. Žinoma, kalbėjo apie kūno kalbos nematymą, apie kitus niuansus, bet kad įmanoma vesti terapiją online – faktas. Tie tyrimai nenagrinėjo dailės terapijos, tačiau dalyvaujant įvairiose diskusijose bei pasidalinimuose su užsienio dailės terapeutais, profesoriais, visur visuomet girdžiu tą patį, jog dailės terapija online galima. Žinoma, yra apribojimai ir atsiranda techninių klausimų, tačiau juos galima spręsti, prisitaikyti prie pakitusios erdvės. Šiuo atveju svarbu suvokti, kad tiek terapeutas, tiek klientas šiuo aspektu tampa viename lygmenyje. Nei vienas, nei kitas gerai nežino kas čia bus, kaip čia bus ir tai skatina priimti procesą čia ir dabar bei PASITIKĖTI procesu. Dažnas dailės terapeutas iš nerimo griebiasi direktyviosios dailės terapijos formos (nekalbu apie tai, jei to reikalauja klientas ar klientų grupė) ir tai gali būti visai saugi forma startuojant online, bet svarbu nepamiršti, jog organiškas ryšys, gyvas reagavimas į klientų temas, aktualijas yra būtinas, jie visuomet ateina su savo išgyvenimais, jausmais, mintimis, norimomis temomis. Tai dar kartą kartoju, tiek dėl savęs, tiek dėl klientų, kurie galbūt skaito šį tekstą – pasitikėkime procesu, pasitikėkime kūrybiniu procesu. Jis dažnai mus visus nustebina.

Tiesa, dar viena puiki potemė – ribos. Ilgai galvojau ką dar norėčiau pasakyti, nes jaučiau, jog kažkokia tema liko nepaliesta. Tada atsiminiau visus skaitytus tekstus apie online terapiją, apie išklausytas paskaitas, kolegų pasidalinimus ir atėjo žodis „ribos“. Terapijoje ribos yra labai svarbios, menka čia paslaptis. Online terapijoje ribos taip pat labai svarbios. Siekiant sukurti terapinį ryšį, saugų kontaktą svarbu aiškiai kalbėti apie ribas. Visuomet skirti laiko ramiam prisijungimui prie platformos, kurioje dirbate. Aptarkite vėlavimo klausimą. Tiek gyvam, tiek online kontakte esu neįleidusi žmonių, kurie vėluoja daugiau, nei buvome sutarę su grupe. Visuomet priminti klientams, kad už laiką atsakingas terapeutas. Internetinėje erdvėje dažnas pameta laiko nuovoką, tad čia būtina terapeutui aiškiau tai komunikuoti. Priminti, kad terapiniame santykyje svarbu būti čia ir dabar, be telefonų, planšečių, socialinių tinklų ir t.t. Aiškiai susitarti pabaigą. Žinoma, jei yra poreikis pradžioje susitikimo priminti susitikimo struktūrą. Kam to reikia? Aiškios ribos padeda išlaikyti kontaktą, padeda auginti ryšį, sukuria saugią erdvę ir leidžia atsiskleisti.

Pabaigai. Pasidalinau tuo, kas šiuo metu man atrodė labai svarbu dirbant online. Pasidalinau, nes žinau, kad yra žmonių, kurie bijo pradėti lankyti online dailės terapiją. Gal bus įkvėpimas pabandyti. Visuomet prisiminkite, jog dailės terapijoje nereikia mokėti piešti. Greičiausiai laikui bėgant kažką šiame tekste papildyčiau, kažką praplėsčiau. Šiandien turiu stiprų savo klientų atgalinį ryšį apie dailės terapijos online veiksmingumą, prasmingumą ir naudą. Šiandien jau daugiau nei pusę metų vedu online dailės terapiją ir jau mačiau tikrai daug įvairių kūrinių gimimų, įvairių jautrių atsiskleidimų, kai kurie, tikiu, kad gyvam kontakte jie būtų atsiskleidę kitaip, kitu laiku, o tai man labai stiprus liudijimas, jog dailės terapija online TIKRAI GALI VYKTI.  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *