2015 lapkričio 6 d. Klaipėdos universitete vyko respublikinė mokslinė – praktikinė konferencija „Kūrybiški metodai reabilitacijoje 2015“. Ši konferencija, jau tapusi tradicine Klaipėdos universiteto konferencija, nuolatos kalba apie kūrybiškus metodus, apie galimybę su pacientu dirbti ne tik medikamentiniu būdu, bet ir pasitelkiant kūrybą ir ją integruojant į bendrą asmenų gydymo programą.
            Šių metų konferencijoje nemenką dalį pranešimų skaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai, dalis jų 2013 m. startavusios magistrantūros studijų programos – „Dailės terapija“ magistrantės. Visuose pranešimuose buvo siekiama pristatyti realias ne medikamentinio gydymo taikymo galimybes ir naudą pacientui.
            Dailės terapijos studijų programos trečio kurso magistrantė Vaida Adomaitienė konferencijoje pristatė dailės terapijos taikymo galimybes dirbant su klientais, turinčiais valgymo sutrikimų (vadovai: doc. dr. S. Mostauskis, R. Lukošaitytė). Trumpai apžvelgiant teorinį aspektą bei jį jungiant su praktiniu tyrimu pranešėja pateikė dailės terapijos galimybes, lygindama tiriamosios vaizdinius prieš pradedant dailės terapiją ir po jos. Pasitvirtino prielaida, kad dailės terapijos metodai ir priemonės yra naudingos formuojant klientų, turinčių valgymo sutrikimų, adekvačią jų kūno savivoką.
            Vytauto Ankudavičiaus, Teresės Gritėnienės, Joanos Kriščiokaitytės, Rūtos Kerytės, Brigitos Vaidachovičiūtės pranešimas konferencijos metu buvo skirtas aptarti pilates metodų pratimų poveikį asmenų, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga. Pranešėjai nustatė, jog pilates metodo pratimai turi geresnį poveikį gerinant plaučių ventiliacijos ir kraujospūdžio bei krūties ląstos ekskursijos rodiklius nei įprasta reabilitacija.
            Neringa Matačiūtė (vadovai:  dr. S. Mostauskis, R. Lukošaitytė), dailės terapijos studijų programos trečio kurso magistrantė, siekė pasidalinti sukaupta informacija apie galimybes prisijaukinti įsibaiminusį klientą. Pranešėja pristatė piešimo kaire ranka aspektą ir pateikė išvadas, kad tai mažina nerimą, kylantį dėl galimų nepasitenkinimų meniniais gebėjimais, padeda įsitraukti į meninę veiklą ir priimti kūrybinį procesą be siekio būti idealiu.
            Apie muzikos terapijos ir pilates metodo taikymą moterims po krūties vėžio operacijos reabilitacijos metu kalbėjo Raimondas Savickas, Teresė Gritienė, Joana Kriščiokaitytė, Marija Sabaliauskaitė, Rūta Kerytė. Šio pranešimo metu buvo pristatytos tyrimo detalės ir pateikta informacija, kuri įrodo, jog taikant pilates treniruočių ir muzikos terapijos metodą, sergančiųjų krūties vėžiu, operuotosios pusės žasto judesių amplitudės reikšmingai padidėjo, sumažėjo fizinis nuovargis bei padidėjo aktyvumas ir motyvacija.
            Kūrybinių metodų taikymas kardiologinės reabilitacijos metu, kaip teigė pranešėjai Raimondas Savickas, Jūratė Samėnienė, Teresė Gritėnienė, Arvilė Gadeikytė, Valdonė Kolaitytė, Joana Kriščiokaitytė, buvo naudingi. Pranešėjai pastebėjo, jog grupės dalyvių arterinio kraujo spaudimo pokyčiai po intervencijos buvo statistiškai reikšmingai didesni, o taip pat dalyvių pozityvaus afekto ir negatyvaus afekto pokyčiai po intervencijos yra didesni.
            Šioje konferencijoje taip pat buvo pristatytas iš šokio – judesio metodo poveikis. Ksenija Stasiulienė bei Sigitas Mingaila siekė nustatyti šokio – šokio judesio metodo poveikį ikimokyklinio amžiaus autizmą turintiems vaikams. Atlikus tyrimą buvo prieita išvadų, jog taikant šį metodą 2 mėnesius reikšmingai pagerėjo vaikų, turinčių autizmą, socialiniai, stambiosios ir smulkiosios motorikos bei viršutinių galūnių koordinacijos įgūdžiai.
            Pristatant dailės terapijos poveikį aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turinčių 7 – 11 metų vaikų elgesiui pranešėja, dailės terapijos studijų programos trečio kurso magistrantė, Miglė Šalnaitė (vadovė dr. A. Brazauskaitė) pateikė informaciją, jog piešinių analizė rodo struktūros, savivokos, dėmesingumo, savikontrolės padidėjimą. Taip pat stebėjimų rezultatai rodo nežymius, bet teigiamus elgesio pokyčius. Pranešėja pateikė rekomendacijas, kuriose akcentavo tai, jog dailės terapija šiai klientų grupei yra naudinga, tačiau paminėjo, jog tai turėtų būti mažiausiai 15 sesijų ciklas.
            Dailės terapijos magistrantė Virginija Šilauskienė (vadovė dr. A. Brazauskaitė)  pristatydama temą „Dailės terapijos taikymas  bendravimo įgūdžiams stiprinti, dirbant su pradinių klasių mokiniais, kurie turi kalbos sutrikimų“ pateikė išvadas, jog grupinė dailės terapija, kitaip nei individuali, labiau tinkama darbui su vaikais turinčiais bendravimo sunkumų. Taip pat grupinėje dailės terapijoje šie vaikai lengviau mokosi bendrauti, o dailės terapija skatina geresnį abipusį bendravimą bei ugdo socialinius įgūdžius.
                Konferencijoje „Kūrybiški metodai reabilitacijoje 2015“ buvo aptarta ir kitų įvairių temų: vaidybinių elementų panaudojimas, kūrybiškumo principai etno muzikos žanruose, sodininkystės taikymas ergoterapijoje, poetinė improvizacija ir t.t. Kiekvienas pranešėjas pasidalino atliktų tyrimų rezultatais ar asmeninėmis patirtimis, o konferencijos rengėjai suteikė galimybę dalį aptartų temų pabandyti ir praktiškai (sodininkystė, poetinė improvizacija, dailės terapija). Ši konferencija, jos pranešėjų bei klausytojų gausa, tik rodo kokia yra svarbi kūryba ir įvairūs kūrybiniai metodai reabilitacijoje.