Teorinė – praktinė konferencija „Dailės terapija ir asmens sveikata“ šiais metais jau tapo tradicine, nes vyko antrą kartą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacijos organizuota konferencija šiais metais įgavo naujų atspalvių. Joje buvo galima ne tik teoriškai, bet ir praktiškai pažinti dailės terapiją. Kiekvienam konferencijos dalyviui išklausius teorinių pranešimų ir baigiant dieną buvo smalsu tiesiogiai prisiliesti prie dažų, popieriaus ir pabandyti dirbti su savimi. Taip pat, šioje konferencijoje skaitė pranešimus ir pirmieji šios studijų programos studentai.
     Konferencijoje buvo aptartos ir pristatytos labai įvairios temos ir patirtys. Dr. A. Brazauskaitė ir Rūta Lukošaitytė kalbėjo apie dailės terapijos aspektus akademinėje programoje. Šio pranešimo metu buvo primintos dailės terapeuto funkcijos, kompetenciniai reikalavimai, specialybės integralumas ir pabrėžtas šios studijų programos išskirtinumas. Akivaizdu, kad šiuo metu esanti dailės terapijos kvalifikacinių kursų gausa kelia klausimų ir vis dažniau verčia ieškoti skirtumų tarp šios studijų programos bei kitų siūlomų mokymų. Taigi, esminis skirtumas yra tas, kad šios studijos suteikia magistro laipsnį. 
     Olivija Eitmanavičiūtė (dailės terapijos studijų programos II kurso studentė) skaitydama pranešimą apie dailės terapijos poveikį neįgaliųjų profesinėje reabilitacijoje pasidalino ne tik savo atliekamo tyrimo detalėmis, bet ir atveju, kuris rodė dailės terapijos veiksmingumą bei naudą. 
     Šioje konferencijoje Jovita Varkulevičienė pristatydama socialinius meninius projektus dailės terapijos aplinkoje išskyrė šių projektų naudingumą bei akcentavo, kad kūryba ir yra kalbą. Taip pat  klausytojams priminė tai, jog  Venecijos bienalėje buvo eksponuojami meno pasaulio atstumtuosius (angl. outsider), ši ekspozicija labai stipriai trynė ribas tarp šiuolaikinio profesionalaus meno ir meno kaip kūrybinės išraiškos, kalbos.
     II kurso dailės terapijos studentas Vladislav Berežok kalbėdamas apie animacijos galimybes dailės terapijoje dirbant su asmenimis turinčiomis priklausomybės ligų įvardino tai, kad šiai klientų grupei labai svarbus kūrybinis veiksmas bei gautas rezultatas. Pranešėjas teigė, kad tik žinodamas šios klientų grupės vidinę kalbą galėsi tinkamai juos suprasti, pakreipti ar skirti užduotis.
     Rūta Maarija Purvinaitė pristatydama vaikų ir jaunuolių psichologinių sutrikimų požymius ir jų koregavimo galimybes meno terapijoje pateikė auditorijai kelis užsiėmimų pavyzdžius, kuriai iliustravo galimybę skatinti pasitikėjimą savimi.
    Šioje konferencijoje buvo kalbėta ne tik apie praktines patirtis. Judita Rinkevičienė (dailės terapijos studijų programos I kurso studentė) pateikė įvairių užsienio autorių įžvalgas ir pastebėjimus dirbant su vaikais, kurie pasižymi autizmo spektro sutrikimais.
      Šios konferencijos visos temos buvo skirtingos ir kalbėjo apie labai skirtingas klientų grupės. II kurso studentė Vaida Markevičiūtė šioje konferencijoje kalbėjo apie dailės terapijos poveikį valgymo sutrikimų turinčių asmenų kūno savivokai. Trumpai pristatydama valgymo sutrikimus perėjo prie savo asmeninių patirčių taikant dailės terapiją šiai klientų grupei bei pateikė klientų kūrinių palyginimą prieš pradedant gydytis ir baigiant.
     Doc. Stasys Mostauskis palietė temą – viešas menininko kūnas ir terapiniai socialinių akcijų aspektai. Glaustai pristatinėdamas femen judėjimą bei kūno meno prielaidas pranešėjas kalbėjo apie kūno nuogumą, apie nuogumą kaip rūbą bei apie socialines situacijas, kuriose tai tampa suplanuotu įvykiu.
     Konferencijos antroje dalyje buvo suteikta galimybė sudalyvauti arba Aušros Šumakarienės praktiniame užsiėmime „Įkūnytos emocijos: dailės terapijos metodai“, arba Sigitos Kupčiūnienės „Fontanas“. Dalyviams buvo pristatytas dailės terapijos taikymo modelis, pagrindiniai principai. Visi turėjo galimybę įsitraukti į kūrybinį procesą. 
     Ši konferencija jau antra, tad tai geras startas tradicijai vystytis ir augti, bei auginti naujus dailės terapeutus. 

PUBLIKUOTA 2015 06 12